Noriu matyti šį puslapį pirmą
www.danskebank.lt - D. Trumpas prieš J. Yellen: kuo baigsis prezidento ir FED dvikova?
Apie banką Naujienos D. Trumpas prieš J. Yellen: kuo baigsis prezidento ir FED dvikova?
D. Trumpas prieš J. Yellen: kuo baigsis prezidento ir FED dvikova?
2017 liepos 10 d.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar rinkiminės kampanijos metu nesivaržė reikšti kritikos JAV Federalinei rezervų sistemai (FED) ir pasisakė prieš bet kokius ketinimus kelti bazinę palūkanų normą. Sutapimas ar ne, bet besibaigianti FED vadovės Janet Yellen kadencija pažėrė ne vieną saują bazinės palūkanų normos kėlimų per labai trumpą laiko tarpą.
 
D. Trumpo ir J. Yellen nuomonės išsiskiria dėl daugelio strateginių klausimų: ekonominės JAV perspektyvos, imigracijos, užsienio prekybos ir nedarbo lygio. Prezidentas nori šuoliais augančios ekonomikos ir kuo daugiau naujų darbo vietų, tuo metu FED siekia suderinti ūkio augimą su kainų stabilumu. Gali būti, kad ši kova atneš galvos skausmo tiek finansų rinkoms, tiek ir kitų šalių ekonomikoms.
 
Nesutarimų priežastys
 
Naujasis JAV prezidentas, dar prieš pradėdamas eiti šias pareigas, pažadėjo, kad dėl planuojamų pertvarkų mokesčių sistemos ir tarptautinės prekybos klausimais šalies ekonomika augs 4-6 proc. per metus. Tačiau FED planuojamas rezultatas – maždaug per pusę mažesnis. Pasak J. Yellen, ūkio augimas, kurį stebėjome po krizės ir kurio nori D. Trumpas, negali tęstis amžinai.
 
Griežta D. Trumpo pozicija „imigrantams ne“ garsiai nuskambėjo visame pasaulyje. Savo ruožtu FED vadovė laikosi priešingos nuomonės – esą be imigruojančios darbo jėgos susitrauktų šalies ūkio augimo tempai, suprastėtų bendra ekonominė situacija. Iš užsienio valstybių į JAV persikėlę gyventojai – vienas iš šalies ekonomikos variklių. Kaip rodo oficialioji statistika, 2015 m. 43,3 mln. arba 20 proc. JAV gyventojų buvo imigrantai. Neoficialiais duomenimis, jų skaičius yra kur kas didesnis ir siekia net 84 mln.
 
Be to, D. Trumpas tvirtina, kad susitarimai tarp JAV ir jos užsienio partnerių yra kenksmingi šalies vidaus ekonomikai, ragina juos keisti ir pertvarkyti taip, kad „Amerika vėl būtų didi“. J. Yellen sutinka, kad šiuo metu JAV turi prekybos balanso deficitą – daugiau importuoja nei eksportuoja. Tačiau tai, pasak jos, nėra priežastis užsidaryti į burbulą, nes šis gali greitai sprogti.
 
D. Trumpas taip pat pabrėžia, kad nedarbo lygis šalyje skaičiuojamas neteisingai. Darbo esą neturi apie 20 proc. gyventojų ir tik jis pasirūpins, kad šis rodiklis sumažėtų. Tiesa, naujausiais statistikos duomenimis, nedarbo lygis JAV sudaro 4,3 proc. Tai yra kur kas mažesnis rodiklis nei prieš krizę, kuomet jis siekė 10 proc.
 
Naujo lyderio paieškos
 
Istoriškai susiklostė taip, kad FED vadovas labai dažnai perrenkamas antrai kadencijai. Tai – tradicija, atspindinti stabilumo siekį iš prezidento pusės. Tačiau vargu, ar stabilumas yra tai, ko siekia D. Trumpas. J. Yellen kadencija baigsis kitų metų vasarį, o prezidento administracijos nariai jau yra užsiminę apie svarstomą naujo FED vadovo variantą.
 
FED vadovo pozicija yra svarbi ne tik JAV verslui bei gyventojams, bet ir finansų rinkoms. Šios organizacijos priimami sprendimai turi įtakos pinigų kainai visame pasaulyje. Rinkos dalyviai mano, kad obligacijų ir akcijų rinkos nedelsdamos ir skaudžiai įvertintų netinkamai parinktą kandidatą į FED vadovo poziciją. Situaciją dar paaštrintų palūkanų normų kilimas ir rinkų nestabilumas.
 
Vienas laukiamiausių FED sprendimų – kada ir kaip bus parduodamos obligacijos, kurios buvo supirktos per ekonomikos skatinimo programą. Jis nulems tolesnę palūkanų normų kryptį, pinigų kainą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – besivystančios rinkos, kurios iš tiesų labai pasipelnė iš didžiųjų ekonomikų centrinių bankų vykdytų programų. „Deutsche Bank“ analitikai suskaičiavo, kad už kiekvieną 100 JAV dolerių, kuriuos išleido FED pirkdamas obligacijas ir taip didindamas savo balansą, 15 JAV dolerių nukeliavo į Azijos akcijų ir obligacijų rinkas.
 
Tačiau obligacijų, kurių vertė šiuo metu yra apie 4,5 trln. JAV dolerių, pardavimas turėtų priešingą efektą. Jo bijo ne tik besivystančios rinkos, bet ir visas pasaulis. Padidėję JAV skolinimosi kaštai lemtų namų ūkių, pramonės ir valstybinio sektoriaus sprendimus taupyti, o to labai bijo D. Trumpas.
 
Artimiausi J. Yellen planai
 
Praeitą rudenį FED garsiai kalbėjo apie savo tikslus ir balansinės vertės sumažinimą. Tada buvo sakoma, kad tai įvyks per metus ar dvejus. Po kelių mėnesių buvo pasakyta, kad tai turėtų įvykti 2018-aisiais. Paskutinėje savo kalboje J. Yellen užsiminė, kad balanso mažinimas prasidės sąlyginai greitai. Finansų rinkos daro prielaidą, kad tai turėtų įvykti rugsėjį, bet galime sulaukti staigmenų ir artimiausio FED susitikimo metu, liepos pabaigoje. Kas pasikeitė? Niekas, tik – valstybės prezidentas. Jokių pastebimų ekonomikos atsigavimo požymių nėra, statistiniai duomenys taip pat nieko ypatingo nerodo.
 
J. Yellen vargu, ar kada rodė kokį nors palankumą D. Trumpo atžvilgiu, greičiau priešingai. Tačiau kalbant apie JAV svarbą ir politiką, šių dviejų žmonių pasisakymai ir sprendimai yra bene labiausiai sekami finansų rinkose. D. Trumpas jau mažai ką stebina savo agresyvia retorika ir nuoseklumo stoka, bet J. Yellen – visai kas kita. Jos planai pereiti prie griežtesnės ekonominės strategijos sukėlė neramumus finansų rinkose. Pirmieji nerimo požymiai ypač gerai atsispindėjo JAV dolerio atžvilgiu – vien J. Yellen kalbos metu doleris euro atžvilgiu atpigo beveik 1 proc.
 
Tiesa, D. Trumpui pradėjus eiti JAV prezidento pareigas, FED vadovės retorika pasikeitė – ji susilaiko nuo kritikos dabartinei valdžiai. Sunku pasakyti, ar taip atsitiko dėl prezidento įtakos, ar dėl besibaigiančios jos kadencijos. Vis dėlto, panašu, kad ir toliau stebėsime labai seną kovą. Prezidentas nori sparčiai augančios ir klestinčios ekonomikos, daugiau darbo vietų ir pajamų. FED tikslai kiti – siekia subalansuoti ūkio augimą ir kainų stabilumą. Vieningo sprendimo receptas tik vienas – dviejų institucijų bendradarbiavimas, bet gali būti, kad D. Trumpui atrodo kitaip.
Turite klausimų?
Skambinkite 1636